Naujienos

Benamystė apibūdinama kaip namų arba nuolatinės gyvenamosios vietos, garantuojančios saugumą, prieglobstį ir pagrindinių poreikių tenkinimą, neturėjimas. Dažnai šie asmenys viešojoje erdvėje vis dar apibūdinami kaip „nematomi“ ir atsiduria už pilietinės visuomenės ribų.
Dalijamės žurnale "Socialinis darbas. Patirtis ir metodai" publikuotu Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorės Dovilės Zovės moksliniu straipsniu "Taip baigėsi mano gyvenimas": benamių vyrų rekonstruoti gyvenimo naratyvai socialinio darbo praktikos kontekste". Straipsnyje apžvelgiamas kokybinis tyrimas, kuriame analizuojamas tapimo benamiu socialinio proceso konstravimas, remiantis benamystę išgyvenančių asmenų subjektyviomis patirtimis.